Politinės srovės

      No Comments on Politinės srovės

Suskirstyti visą politikos spektrą į keletą pagrindinių srovių yra sunkiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mat kiekviena politinė srovė turi savo idėjas apie tai, kaip visa politinė erdvė yra skirstoma į skirtingas kategorijas. Slavojaus Žižeko žodžiais tariant, mes čia susiduriame su “nepilna” politine erdve. Tokioje erdvėje neegzistuoja jokia pozicija, kuri galėtų suteikti galimybę matyti politinę erdvę objektyviai.

Todėl šis trumpas straipsnis yra neapologetiškai šališkas. Jis yra šališkas marksistinės politikos perpektyvai. Iš čia politika yra matoma su viena takoskyra tarp buržua ir kritinių-kairiųjų politikos srovių.

Reakcingos buržua politikos srovės gali būti apibrėžiamos konservatyvizmu ir liberalizmu. Nors abi šios srovės dažnai yra piešiamos kaip visiškos priešingybės, taip tikrai nėra. Jos gali atrodyti kaip priešingybės, bet tik iš ribotos perspektyvos, kuri buržua politiką mato kaip politiką kaip tokią. Tuo tarpu iš marksizmo perspektyvos šios srovės yra vienodos, nes užima tą pačią poziciją svarbiausiu – kapitalizmo – klausimu. Be abejonės, jos gali skirtis estetiškai, vizualiai ir t.t. ir pan., tačiau nereikėtų daryti klaidos manant, kad tokie skirtumai yra reikšmingi. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad konservatizmas ir liberalizmas negali atstovauti skirtingų klasinių formacijų interesų vienoje buržua klasėje.

Antroji – kritinė-kairė – politinė srovė yra sudaryta iš anarchistinių ir marksistinių tendencijų. Skirtumas tarp šių pozicijų kyla ne tik iš teorinių, bet ir istorinių nesutarimų (ypatingai Spalio Revoliucijos klausimu ir ją sekusių įvykių klausimu).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *