Politinio spektro kaita pokaryje

      No Comments on Politinio spektro kaita pokaryje

Šiandien rūpinimasis neturtingaisiais, mažiau pasiturinčiais ar kitomis “rizikos grupėmis” yra išimtinai kairiosios politikos paradigma. Tuo tarpu dešinieji – nuo liberalų iki konservatorių – mato tokį rūpestį, kaip geriausiu atveju antraeilį faktą, kuris arba susitvarkys savaime vedinas elementarių rinkos dėsnių, arba išliks toks koks yra, dėl prigimtinių dėsnių (tokia yra žmogaus prigimtis, tokia yra laisvės pasekmė ir t.t.). Todėl šiandien į kairiuosius – ar tai būtų radikalūs marksistai ar net kuklūs socialdemokratai – yra žiūrima, kaip į kažką, kas stabdo ekonominį progresą ir trukdo šioms problemoms spręsti pačioms. Toks yra šiandieninis neoliberalizmo konsensusas.

Tačiau pamirštama, kad taip buvo nevisada. Pamirštama, kad pokaryje (t.y. laikotarpyje po antrojo pasaulinio karo), konservatoriams skurdo problema rūpėjo ne ką mažiau nei kairiesiems. Tiek marksistai, tiek socialdemokratai, tiek anarchistai, tiek konservatoriai – visi sutiko, kad skurdas yra opi visuomenės problema, kurią reikėtų spręsti aktyviai įsikišant į ekonomiką per valstybės aparatą. Progresiviai mokesčiai, valstybės įsikišimas į darbo rinką užtikrinant darbuotojų teisės ne tik, kad nebuvo “socializmas”, tai buvo kažkas, ką propogavo ir patys konservatoriai. Pamirštama, kad konservatoriai labai daug prisidėjo prie pačios gerovės valstybės įkūrimo, kuri šiandien yra laiko “socialistine atgyvena”.

Tiesiog pokario laikotarpyje politinė takoskyra tarp kairės ir dešinės egzistavo visiškai kitoje vietoje, nei egzistuoja šiandien. Tuomet takoskyra egzistavo – grubiai tariant – tarp socializmo ir kapitalizmo. Priežastis, kodėl konservatoriai (galbūt net nuoširdžiai) rūpinosi skurdo problema, buvo elementarus suvokimas, kad priešingu atveju marksistai ir kitos radikalios kairiosios jėgos šią problemą eskaluos “saviems tikslams”. Čia nereikia pamiršti ir Sovietų Sąjungos grėsmės, kurią jautė visas kapitalistinis pasaulis, ypatingai po antrojo pasaulinio karo.

Šiandien ši politinė atskirtis tarp kairės ir dešinės yra visiškai pasikeitusi. Į tą susivedė daug dalykų, bet pagrindinis jų buvo Sovietų Sąjungos žlugimas, o kartu su ja ir visas marksistinis judėjimas vakarų pasaulyje. Dabar neoliberalizmas yra tapęs savaime suprantamu dalyku, kurio neįmanoma kvestionuoti. Nenuostabu, kad tokiomis aplinkybėmis į tuos, kurie rūpinasi paprastais žmonėmis ne tik per rinkos mechanizmų prizmę, yra žiūrima, kaip į sentimentalius žmones, kurie stovi rinkos kelyje.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *