Categories
Be kategorijos

Darbštus istorikas nubraukė užmaršties dulkes

Dvasininkas buvo teisus. Pasvalio rajono Krinčino pagrindinei mokyklai vadovaujantis istorikas bei, kaip jis pats ne kartą yra kartojęs savo kolegoms, sutuoktinis, tėvas, poetas, sodininkas, šachmatininkas… A.Kaminskas, pasivadinęs Algimantu Krinčiumi, per pusantrų metų sugebėjo išleisti bent 12 senųjų Pasvalio ir Krinčino bažnyčios knygų.

Jis net suskaičiavo, kiek kartų spustelėjo kompiuterio klavišus, – pustrečio milijono!

Knygų parengėjas viešai sakė dabar jau dedąs tašką. Tačiau jam buvo linkima darbą tęsti. Juk po taško dažniausiai seka naujas sakinys arba jį galima pakeisti daugtaškiu.

Nemigo naktys su lupa rankose

Praėjusią savaitę Pasvalio M.Katiliškio viešojoje bibliotekoje surengtame knygų pristatyme dalyvavo ne tik pono Algimanto žmona, du sūnūs, kolegos, vietos dvasiškiai, bet ir iš Krinčino apylinkių kilęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Buvo linksma. Į Krinčino savilaidos išleistų knygų pristatymą susirinkusių žmonių skambus juokas aidėjo ypač tada, kai be jokios pompastikos, tarytum su savo šeimos nariais prie pietų stalo, A.Kaminskas bendravo su renginio dalyviais.

Pasvalio rajono tarybos narė, akių ligų specialistė Genovaitė Jusaitienė, išdėsčiusi knygų leidėjo „ligos“ kliniką – ištvermę, kruopštumą, diagnozavo akylą senųjų Pasvalio ir Krinčino knygų šifravimą. Ir ne bet kokį, o nemigo naktimis, su didinamąja lupa.

Laiko negailestingai paliestose bažnytinėse knygose, primargintose kitąsyk sunkiai perskaitomų pavardžių, vietovardžių, nebuvo jau taip paprasta iššifruoti parapijiečių krikštynų, vestuvių, laidotuvių datas, dalyvius. Ypač stebina atlikto didelio darbo tempai. Juolab kad, tarkim, seniausią Molėtų bažnyčios metrikų knygą, apimančią 1682-1692 metus, jos autorius Vidas Garliauskas ruošė net apie dešimtmetį.

Tačiau, kaip knygų pristatyme užsiminė pats A.Kaminskas, tatai V.Garliauskui nesutrukdė  istorijos ir kultūros žurnale „Žiemgala“ išspausdintame straipsnyje pažerti kritikos. Straipsnio autorius pripažino, jog A.Krinčius iš užmaršties prikėlė didelius praeityje rinktos medžiagos klodus.

Bet, jo manymu, nors metrikų knygose medžiaga yra autentiška, ji tik iš dalies atspindi originalo tekstą. Mat, jo galva, knygų parengėjas bažnytinėse knygose aptiktą medžiagą pabandė rūšiuoti ir tvarkyti, suardydamas vientiso įrašo tekstą.

Viskas prasidėjo nuo palėpės

Tačiau Pasvalio bibliotekoje susirinkę į knygų pristatymą pasvaliečiai A.Krinčiui bėrė tik padėkos žodžius už atliktą didelį darbą – kompiuteriu perrašytas ir savilaidos būdu išleistas XVII-XVIII šimtmečių bažnyčios metrikų knygas.

„Krinčinas – mano tėviškės parapija. Kaip aš galėjau neatvažiuoti?“ – kartu su pasvaliečiais džiaugėsi vyskupas J.Kauneckas.

Dvasininkas prisiminė prieš 6 metus pėstute kulniavęs iš Pasvalio į Krinčiną vien tam, kad savo akimis pamatytų dar išlikusius jo gimtosios parapijos kaimus. „Jau nebėra nei Gaidynės, nei Vagniškio, nei Kalniškio. Dirvonišky ir Trajonišky temačiau po vieną sodybą…“ – liūdnokai nutęsė jis.

Vyskupas garsiai suabejojo, ar anuomet būta jo gimtojo Trajoniškio. Tačiau iš vaikystės J.Kauneckas pamena, kad vien jo tėvų sodyboj stovėjo bent 9 trobesiai. Dabar gi nė kapinaičių žymės nelikę.

Bibliotekininkė Vitalija Kazilionytė irgi buvo originali. Ji pareiškė, kad pono Algimanto atkaklų darbą galima įvardyti ir kaip bene naujos mokslo šakos – knygų studijų atsiradimą.

Kiek vėliau į tai savotiško A.Kaminsko atsako sulaukė ir pati bibliotekos darbuotoja: „Be Vitalijos paraginimo, viskas būtų buvę tik niekalas. Ji užsiropštė į palėpę, ištraukė vieną senovinę bažnyčios knygą ir liepė man ją perrašyti“.

Renginyje dalyvavęs ambasadorius Vidmantas Povilionis pabrėžė, kad tokius leidinius įstengtų parengti ne kiekvienas, nes tirti istorinius šaltinius – sudėtinga. Pasak jo, metrikų medžiaga yra unikali bei vertinga tuo, kad suteikia galimybę žmonėms pažinti praeitį, skatina domėtis savo protėviais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *