Categories
Be kategorijos

Menas peržiemoti

Šviesos ir šilumos!

Diena sutrumpėjo, saulės mažai. Ant palangės stovintys augalai kenčia mažiau nei tie, kurie sukišti į kambario gilumą. Nors per šalčius ant palangės ir vėsiau, šviesos daugiau, o kai jos trūksta, augalai nustoja augti. Bet kokiu atveju palangė – geriausia žiemojimo vieta. Žinoma, ne įprasta siaura, o paplatinta.

Jei nusprendėte augalams įrengti dirbtinį apšvietimą, jie jums padėkos. Tik reikia kiekvienam duoti tiek šviesios, kiek jis nori.

Liuminescencinės lempos gerai apšviečia tik 15-20 cm atstumu. Kaitrinių lempų geriausia nenaudoti – jos silpnai šviečia, užtat labai įkaitina ir sausina orą. Geriais techniniais duomenimis pasižymi halogeninės lempos su šaltu šviesos pluoštu ir šviesos atspindėjimo sistema (HALOPAR 30, HR 111 50 W 12 V0). Jos nenudegina lapų net pastatytos labai arti augalų. Efektyvesnės metalo halogeninės lempos MASTER COLOR CDM-TR geros dar ir tuo, kad jas galima kabinti norimame aukštyje virš augalų. Tačiau jų pajungimą geriau patikėti specialistams.

Šildomų kambarių drėgnumas sumažėja. Daugeliui kambarinių augalų tai ne į naudą – juk jie atogrąžų gyventojai, pripratę prie didelės drėgmės. Geriausia pasirūpinti oro drėkintuvu.

Karšto oro srovė nuo radiatorių augalams kenkia – jie lėčiau auga, nebežydi, lapų galiukai nudžiūsta, o patys kaprizingiausieji gali juos net numesti. Kai iš apačios sklinda karštis, o iš viršaus – šaltis, augalą būtina apsaugoti. Pirmiausia pasirūpinti, kad langų rėmai būtų patikimai hermetizuoti. Nuo radiatorių sklindantį karšto oro srautą galima sumažinti išilgai palangės pritvirtinus organinio stiklo pertvarą. Subtropikų augalams, pripratusiems žiemoti vėsiai, tokia pertvara irgi naudinga – sumažėja temperatūra, padidėja drėgmė. Jei augalų turite nedaug, pakas pastatyti juos ant atokiausio palangės krašto, kuo toliau nuo radiatorių.

Dauguma atogrąžų augalų (žibuoklės, episcijos, kalatėjos, marantai) nepakenčia net trumpo temperatūros nukritimo iki 5-10 laipsnių. „Persišaldymo“ požymiai – dalis lapų ir pumpurų nukrinta, augimas sulėtėja, nauji lapai būna netaisyklingos formos ir mažesni. Kad galėtumėte vėdinti kambarį, nereikia kaskart nešti augalo kitur. Juos geriausia laikyti specialiuose florariumuose (tik paprastas akvariumas su dangčiu). O kad augalo šaknys nesušaltų, statykite vazonėlius ant medinių padėkliukų.

Žiemos priežiūros ypatumai

Laistymas. Jei augalai stovi kambario gilumoje, kur karšta, žemė vazonėlyje džiūsta greičiau ir laistyti teks dažniau. Jei jie žiemoja ant palangės, žemė ilgiau lieka drėgna.

Persodinimas. Žiemą geriau jo vengti. Augalai tada būna ramybės būsenos, tad bandymo juos padauginti ir persodinti nesupras. Bet jei persodinamas labai sergantis augalas, metų laikas neturi reikšmės.

Tręšimas. Visi augalai, nerodantys aktyvaus augimo požymių, neturėtų būti tręšiami: jie ilsisi, šaknys blogai pasisavina trąšas, o šios užteršia žemes, tad augalas gali žūti. Aktyviai visus metus augantys augalai, ypač monsteros, fikai, palmės, tręšiami, bet tečiau negu pavasarį ir vasarą, maždaug kartą per mėnesį.

Genėjimas ir skiepijimas. Atidėkite iki balandžio.

Dauginimas. Irgi geriausia pakentėti iki pavasario, nebent labai norėtųsi su kuo nors pasidalyti kereliu.

Kenkėjai. Suaktyvėja kenkėjai, kuriems patinka sausas oras – erkutės ir skydamariai. Specializuotose parduotuvėse paprašykite preparatų.

Ligos. Pirmiausia tai grybelinis ir bakterinis puvinys. Grybeliams vystytis žema temperatūra labai tinka. Jei ant palangės šalta, žemė vazonėliuose džiūsta ilgai, tad susidaro sąlygos grybelinei mikroflorai, didėja rizika, kad augalų šaknys bus pažeistos. Augalo nelakstykite, jei žemė drėgna, sukulentus – tik tada, kai stiebai ar lapai ims vysti, kaktusų ir litopsų nelaistykite visai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *