Categories
Be kategorijos

Seimas gali atimti Panevėžio teisėjos neliečiamumą

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas vakar paprašė Seimo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos Onos Laurišienės neliečiamumą. Įtariama, kad teisėja skyrybų byloje suklastojo dokumentus ir sukurstė kitą moterį suklastoti parašą. Nors pati teisėja kaltinimus kategoriškai neigia, ikiteisminio tyrimo bylą komentavęs apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka teigia, jog bylos duomenys leidžia įtarti, kad teisėja ne tik žinojo, bet ir pati inicijavo dokumentų klastojimą.

Vlado Bukėno foto

Virginija SIPAVIČIENĖ
virga@paneveziobalsas.lt

Generalinio prokuroro A.Valantino Seimui įteiktame rašte nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad O.Laurišienė, būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pernai birželį suklastojo teismo sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Įtariama, kad teisėja į teismo sprendimą įrašė melagingas žinias, neva posėdyje dalyvavo ir Viktoras Machankovas. Jis tuo metu buvo suimtas. Rašte teigiama, jog dėl to didelės žalos patyrė asmuo, kurio parašas buvo suklastotas, ir valstybė, nes kalbama apie didelės vertės turtą, kuris teismo sprendimu atiteko sutuoktinei. Taip pat buvo diskredituotas teismo ir teisėjų autoritetas.

Jaučiasi rami

Vakar PB pakalbinta teisėja O.Laurišienė teigė tik iš žiniasklaidos sužinojusi apie pareikštus įtarimus. „Nieko iki šiol nežinojau, – teigė ji. – Manęs prokuratūra neinformavo. Apie pareikštus įtarimus sužinojau tik iš žiniasklaidos. Kategoriškai, tvirtai ir sąžiningai pareiškiu: jokio sprendimo neklastojau. Tokie siurprizai prieš šventes. Ir juokas ima, ir pikta, tačiau jaučiuosi rami, nes niekuo nenusikaltau“.

Reikalingas Seimo pritarimas

Mūsų miesto Apylinkės prokuratūroje pavasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjos O.Laurišienės dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Kaip įtariamoji, dėl šio nusikaltimo padarymo birželį ir lapkritį apklausta Jūratė Machankovienė. Įtariama, kad teisėja sukurstė pareiškėją J.Machankovienę suklastoti šiame posėdyje nedalyvavusio V.Machankovo parašą pareiškėjo priesaikoje.

Pati teisėja apklausiama nebuvo, nes prokurorai negalėjo jos apklausti dėl teisėjui taikomo neliečiamumo. Įtarimai teisėjai gali būti pareikšti tik ją apklausus. Konstitucija ir Teismų įstatymas nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo.

Apie skyrybas vyras nežinojo

Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai pasibaigus kardomajai priemonei -suėmimui – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus grįžęs V.Machankovas sužinojo, jog jis yra išsiskyręs ir jokios nuosavybės jau nebeturi. Birželio 17 dieną atėjęs pas teisėją O.Laurišienę jis pabandė aiškintis, kaip tai nutiko, ir teigė skyrybų byloje nedalyvavęs. Tai patvirtino ir iš įkalinimo įstaigos pristatyti dokumentai. Maža to, netgi žmona prisipažino, kad dabar jau buvusio sutuoktinio teismo posėdyje nebuvo. Tuomet vyriškis kreipėsi į advokatus, o pastarieji – į Apygardos teismą dėl bylos nagrinėjimo termino atnaujinimo. Teismas advokato prašymą patenkino ir leido bylą nagrinėti iš naujo.

Minėta santuokos nutraukimo byla vyko 2005-ųjų gegužę. J.Machankovienė kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką su vyru, kuris tuo metu taikant kardomąją priemonę buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Civilinę santuoką nutraukti buvo prašoma abipusiu susitarimu. Teisėja priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad teismo posėdyje dalyvavo abu sutuoktiniai.

Teisėja kaltę neigia

Nors tokie faktai, O.Laurišienė teigia nesanti kalta. „Greičiausiai pareiškėja į teismą atsivedė kitą vyriškį, juk byloje yra to žmogaus parašas. Nepažįstu tų žmonių, tikrai nieko negalėjau padaryti neleistina. Juk žmonės skirtis ateidavo abipusiu susitarimu, todėl anksčiau netikrindavome dokumentų, nes nebuvo kilę įtarimų, kad tai kiti asmenys. Dabar jau elgiamės atsargiau, net asmens kodus surašome“.

„Dirbau sąžiningai, iki šiol nesu turėjusi jokių nuobaudų, – apgailestavo teisėja. – Negali būti, kad nekaltai žmogų apkaltintų“. O.Laurišienė teigė sutinkanti, kad ją apklaustų prokurorai, tačiau tikino net neprisimenanti bylos aplinkybių. Šiuo metu santuokos nutraukimo byla yra Panevėžio apygardos prokuratūroje.

Būta panašaus atvejo

Tai ne pirma tokia byla per teisėjos praktiką. O.Laurišienė prisipažino, kad panašus atvejis yra buvęs dar sovietiniais metais. Tąkart nagrinėjant skyrybų bylą dalyvavo ir tarėjai. Posėdyje taip pat dalyvavo kitu asmeniu apsimetęs žmogus. „Tada atvažiavo iš teisingumo ministerijos, sukėlė skandalą, kad bylą išnagrinėjau dalyvaujant ne tam žmogui, – sakė O.Laurišienė. – Bylą ėmus nagrinėti iš naujo, skyrybų iniciatorė moteris prisipažino norėjusi iškrėsti savo vyrui šunybę. Vėliau mano sprendimą aukštesnės instancijos teismas panaikino“.

Bylą perėmė Apygardos prokuratūra

Vakar po pietų Apygardos prokuratūroje buvo skubiai surengta spaudos konferencija. Vyriausiasis prokuroras J.Pupka žiniasklaidą informavo, jog ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlieka Apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Nida Grunskienė.

Susipažinęs su skyrybų byla, J.Pupka pakomentavo, jog sutuoktiniai J.ir V.Machankovai, bylos duomenimis, į Apylinkės teismą kreipėsi 2005-ųjų pavasarį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Teisme gautas jų pareiškimas ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dėl turto pasidalijimo. Teisėja O.Laurišienė patenkino jų pareiškimus. Teismo sprendime nurodyta, kad dalyvavo abu sutuoktiniai.

Nusikalstamą veiką inicijavo teisėja?

J.Pupka sakė: „Teisėjos vaidmuo iškilo paaiškėjus, jog nagrinėjant bylą  nedalyvavo V.Machankovas, nes tuo metu buvo tardymo izoliatoriuje. Ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys leidžia įtarti, kad teismo sprendime esantis parašas yra suklastotas. Taip pat suklastotas ir V.Machankovo parašas sutuoktinių pareiškime bei santuokos pasekmių nutraukimo sutartyje. Reikia apklausti teisėją, o to padaryti neįmanoma, nes teisėja turi neliečiamumą. Buvo kreiptasi į Seimą, kad būtų galima suvaržyti teisėjos laisvę ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn“.

Pasak J.Pupkos, byloje iki šio laiko jau atlikta nemažai visokių procesinių veiksmų: apklausti liudytojai, atliktos ekspertizės. Byloje surinkta duomenų, leidžiančių įtarti teisėjos nesąžiningumą. „Bylos duomenys leidžia manyti, kad teisėja ne tik žinojo apie parašų ir dokumentų klastojimą, bet ir pati tai inicijavo, – teigė J.Pupka. – Kadangi tuo metu kabinete buvo tik teisėja ir pareiškėja, teisėja puikiai žinojo, kad V.Machankovas teisme nedalyvauja, nes yra suimtas. Apie tai, kad teisėja už tai būtų gavusį atlygį, byloje duomenų nėra“.

Tyrimas nenutrūks

Vyriausiasis Apygardos prokuratūros prokuroras didelės tragedijos nemato, jei greitai ir nebus gautas Seimo leidimas panaikinti teisėjos neliečiamumą. Byla vis tiek bus tiriama toliau ir priimtas sprendimas. Tačiau sprendimas bus priimtas tik J.Machankovienės atžvilgiu. Moteriai jau yra pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo.

Pagal Konstituciją, teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be Prezidento sutikimo.

Kaip numatyta Teismų įstatyme, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei teisėjas pripažįstamas nekaltu, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *