Categories
Be kategorijos

Žinomo futbolininko taurė atiteko Panevėžio komandai

Turnyro kovas stebėjo ir nugalėtojus bei prizininkus apdovanojo pats taurės steigėjas, buvęs ekranietis, ne kartą Lietuvai nacionalinėje futbolo rinktinėje atstovavęs ir šiuo metu Ukrainoje rungtyniaujantis D.Gleveckas. Varžybose dalyvavo 10 komandų – po dvi iš Panevėžio ir Rygos bei po vieną iš Šiaulių, Kauno, Šilutės, Trakų, Marijampolės ir Vilniaus.

Mūsų miestui atstovavo KKSC ir „Komex“ ekipos. Pastaroji ir tapo turnyro nugalėtoja. Antrąją vietą užėmė Vilniaus futbolo mokyklos jaunieji futbolininkai, o trečiąją – šilutiškiai.

Geriausiu varžybų vartininku išrinktas Marius Suvaizdis. Absoliučiai geriausio turnyro žaidėjo prizą iš D.Glevecko rankų atsiėmė panevėžietis Simonas Stankevičius. Nugalėtojų komandoje geriausiu žaidėju tapo Kevinas Pavlijus. KKSC ekipos gariausiu futbolininku pripažintas Edvinas Šeškas.

Turnyro nugalėtojais, be jau minėtų žaidėjų, tapo šie „Komex“ futbolininkai: Gabrielius Jarašūnas, Tomas Veliulis, Rokas Preidys, Edvinas Dambrauskas, Radvilas Jakubonis, Deividas Stankūnas, Aivaras Meškinis, Adomas Grinevičius.

Šį savaitgalį D.Butkaus auklėtiniai dalyvaus Rygoje rengiamame tarptautiniame turnyre.

Categories
Be kategorijos

Prie žaliųjų stalų rungtyniavo ir jaunimas, ir veteranai

Rungtyniaujant dviejų minusų sistema, negailestingi burtai suvedė net tris pajėgiausius miesto biliardininkus. Jie pakeliui į finalą turėjo susitikti tarpusavyje. O finale, kaip ir buvo prognozuojama, laukė miesto POOL-8 čempionas Audrius Armonas.

Pirmąja burtų auka tapo miesto POOL-8 vicečempionas Artūras Žukas. Jis pakeliui į finalą 2:3 nusileido Linui Kochanauskui. Tačiau ir pastarajam nepavyko įveikti trečio pagal reitingą miesto biliardininko Manto Petraičio.

Finalinę dvikovą tarp A.Armono ir L.Petraičio užtikrintai 5:2 laimėjo miesto čempionas – dar kartą patvirtino aukštą meistriškumą. Trečiąją vietą iškovojo L.Kochanauskas.

Varžėsi veteranai

Vilniuje vyko tradicinis Lietuvos biliardo veteranų čempionatas. Jame dėl čempionų vardų kovojo 50 dalyvių, suskirstytų į tris amžiaus grupes. Medalių siekė ir šeši panevėžiečiai.

50-60 metų grupėje Valentinas Barauskas tarp dešimties konkurentų liko ketvirtas. 60-70 metų grupėje tarp septyniolikos dalyvių rungtyniavo ir panevėžiečiai Rimantas Labunskas ir Andrius Marčiulionis. Ir R.Labunskui iki medalio pritrūko vieno žingsnio – jis liko ketvirtas, o A.Marčiulionis – aštuntas.

Pagaliau čempionato medalį pavyko iškovoti Panevėžio miesto biliardo pagrindiniam propaguotojui Mariui Gečui, rungtyniavusiam per 70-ies metų grupėje. Jis iš čempionato grįžo su bronzos medaliu. Tarp aštuonių šio amžiaus žaidėjų panevėžiečiai Stanislovas Rimėnas ir Tauras Montvilas pasidalijo 5-6 vietas.

Beje, čempionato metu Lietuvos biliardo federacija nutarė 2007 metais Panevėžyje surengti du tarptautinius biliardo turnyrus, kuriuose dalyvaus pajėgiausi Lietuvos bei užsienio šalių POOL-8 meistrai.

Categories
Be kategorijos

Darbštus istorikas nubraukė užmaršties dulkes

Dvasininkas buvo teisus. Pasvalio rajono Krinčino pagrindinei mokyklai vadovaujantis istorikas bei, kaip jis pats ne kartą yra kartojęs savo kolegoms, sutuoktinis, tėvas, poetas, sodininkas, šachmatininkas… A.Kaminskas, pasivadinęs Algimantu Krinčiumi, per pusantrų metų sugebėjo išleisti bent 12 senųjų Pasvalio ir Krinčino bažnyčios knygų.

Jis net suskaičiavo, kiek kartų spustelėjo kompiuterio klavišus, – pustrečio milijono!

Knygų parengėjas viešai sakė dabar jau dedąs tašką. Tačiau jam buvo linkima darbą tęsti. Juk po taško dažniausiai seka naujas sakinys arba jį galima pakeisti daugtaškiu.

Nemigo naktys su lupa rankose

Praėjusią savaitę Pasvalio M.Katiliškio viešojoje bibliotekoje surengtame knygų pristatyme dalyvavo ne tik pono Algimanto žmona, du sūnūs, kolegos, vietos dvasiškiai, bet ir iš Krinčino apylinkių kilęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Buvo linksma. Į Krinčino savilaidos išleistų knygų pristatymą susirinkusių žmonių skambus juokas aidėjo ypač tada, kai be jokios pompastikos, tarytum su savo šeimos nariais prie pietų stalo, A.Kaminskas bendravo su renginio dalyviais.

Pasvalio rajono tarybos narė, akių ligų specialistė Genovaitė Jusaitienė, išdėsčiusi knygų leidėjo „ligos“ kliniką – ištvermę, kruopštumą, diagnozavo akylą senųjų Pasvalio ir Krinčino knygų šifravimą. Ir ne bet kokį, o nemigo naktimis, su didinamąja lupa.

Laiko negailestingai paliestose bažnytinėse knygose, primargintose kitąsyk sunkiai perskaitomų pavardžių, vietovardžių, nebuvo jau taip paprasta iššifruoti parapijiečių krikštynų, vestuvių, laidotuvių datas, dalyvius. Ypač stebina atlikto didelio darbo tempai. Juolab kad, tarkim, seniausią Molėtų bažnyčios metrikų knygą, apimančią 1682-1692 metus, jos autorius Vidas Garliauskas ruošė net apie dešimtmetį.

Tačiau, kaip knygų pristatyme užsiminė pats A.Kaminskas, tatai V.Garliauskui nesutrukdė  istorijos ir kultūros žurnale „Žiemgala“ išspausdintame straipsnyje pažerti kritikos. Straipsnio autorius pripažino, jog A.Krinčius iš užmaršties prikėlė didelius praeityje rinktos medžiagos klodus.

Bet, jo manymu, nors metrikų knygose medžiaga yra autentiška, ji tik iš dalies atspindi originalo tekstą. Mat, jo galva, knygų parengėjas bažnytinėse knygose aptiktą medžiagą pabandė rūšiuoti ir tvarkyti, suardydamas vientiso įrašo tekstą.

Viskas prasidėjo nuo palėpės

Tačiau Pasvalio bibliotekoje susirinkę į knygų pristatymą pasvaliečiai A.Krinčiui bėrė tik padėkos žodžius už atliktą didelį darbą – kompiuteriu perrašytas ir savilaidos būdu išleistas XVII-XVIII šimtmečių bažnyčios metrikų knygas.

„Krinčinas – mano tėviškės parapija. Kaip aš galėjau neatvažiuoti?“ – kartu su pasvaliečiais džiaugėsi vyskupas J.Kauneckas.

Dvasininkas prisiminė prieš 6 metus pėstute kulniavęs iš Pasvalio į Krinčiną vien tam, kad savo akimis pamatytų dar išlikusius jo gimtosios parapijos kaimus. „Jau nebėra nei Gaidynės, nei Vagniškio, nei Kalniškio. Dirvonišky ir Trajonišky temačiau po vieną sodybą…“ – liūdnokai nutęsė jis.

Vyskupas garsiai suabejojo, ar anuomet būta jo gimtojo Trajoniškio. Tačiau iš vaikystės J.Kauneckas pamena, kad vien jo tėvų sodyboj stovėjo bent 9 trobesiai. Dabar gi nė kapinaičių žymės nelikę.

Bibliotekininkė Vitalija Kazilionytė irgi buvo originali. Ji pareiškė, kad pono Algimanto atkaklų darbą galima įvardyti ir kaip bene naujos mokslo šakos – knygų studijų atsiradimą.

Kiek vėliau į tai savotiško A.Kaminsko atsako sulaukė ir pati bibliotekos darbuotoja: „Be Vitalijos paraginimo, viskas būtų buvę tik niekalas. Ji užsiropštė į palėpę, ištraukė vieną senovinę bažnyčios knygą ir liepė man ją perrašyti“.

Renginyje dalyvavęs ambasadorius Vidmantas Povilionis pabrėžė, kad tokius leidinius įstengtų parengti ne kiekvienas, nes tirti istorinius šaltinius – sudėtinga. Pasak jo, metrikų medžiaga yra unikali bei vertinga tuo, kad suteikia galimybę žmonėms pažinti praeitį, skatina domėtis savo protėviais.

Categories
Be kategorijos

Kas slypi po projektu „Nykštukaz“?

Neseniai leidybos firma „Muzikinė partija“ išplatino pranešimą spaudai apie naują atlikėją, vardu Nykštukaz. Prie humoro ir ironijos nestokojančio aprašymo, kuriame per dantį nesivaržoma patraukti atlikėjų Minedo, Antano bei Andriaus Rimiškio, išplatintos ir nuotraukos. Jose – stulbinamai mažo ūgio vyras septynių snieguolių apsupty. Kas tai – reali nuotrauka ar fotomontažas, kiekvienas turės savo nuomonę.

Po pirmojo pranešimo spaudai netrukus pasirodė ir antras, paskui trečias. Paskambinus į leidybos firmą, patarta kreiptis į buvusio muzikinio realybės šuo „Dangus“ dalyvį Joną Čepulį. Pasakyta, kad šio projekto koordinatorius būtent jis.

Iš Jono sulaukėme kategoriško atsako: „Kadangi Nykštukaz yra labai „krūtas“ atlikėjas, į klausimus atsakinės tik elektroniniu paštu!“

Kas tas Nykštukaz?

Kaip nurodyta, nusiuntėme klausimus elektroniniu paštu J.Čepuliui, o atsakymų sulaukėme jau iš kitos elektroninio pašto dėžutės adresato – Nykštuko.

Prieš atsakydamas į pateiktus klausimus, Nykštukaz pasisveikino: „Sveiki, leidėjas atsiuntė man jūsų klausimus. Ačiū jums, kad mano kūryba jus domina. Dabar nerandu leidėjo, nes jis sako sekretorę užėmęs – juk Kalėdos artėja. Padarykite man reklamą. Ačiū“.

Kad suprastumėte atsakymų žavesį, kalbą palikome beveik netaisytą.

– Kada ir kodėl buvo sukurtas projektas „Nykštukaz“?
– Nykštukaz – ne projektas. Ir ne prospektas. Nykštukaz – tai socialinis-muzikinis judėjimas (sąjūdis) už tikrą, linksmą muziką Lietuvoje. Nykštukaz – tai garbingas žmogus, išgyvenantis tikrus jausmus ir džiugesį. Nykštukaz – tai genialus muzikos ir tekstų autorius, žmogus-orkestras, muzikantas, savo idėjomis maitinęs ne vieną artistų kartą. Nykštukaz – laužo šviesa lietuviškos popmuzikos naktyje.

Nei mitas, nei projektas?

– Kiek žmonių slepia pavadinimas „Nykštukaz“? Ar tai tik nėra Jono Čepulio sumanymas?
– Nykštukaz – nu labai mažas žmogus. Jis nė šešėlio nemeta. Už jo nepavyktų pasislėpti net Deiviui. O ką jau kalbėti apie dangiškąjį Joną…
Tačiau Nykštuko dvasia ir kūrybinės galios didelės. Jo ilgamete kūryba naudojasi ir Europos, ir Amerikos atlikėjai.

– Sklando kalbos, kad prie Nykštuko projekto prisidėjusi grupė „Bavarija“. Tai tiesa?
– Nykštukaz – linksma tikrovė. Tai ne mitas ir ne projektas. Kiek žinau, grupė „Bavarija“ – taip pat savarankiškai mirštantis kolektyvas, galintis būti pavyzdys kūrybingiems žmonėms.

Ant Antano danties negriežia?

– Kodėl nuolatos piktuoju mini Minedą, Antaną, siūlydamas jiems iš tavęs pasimokyti dainuoti?
– Mano gyvenime pykčiui nėra vietos. Todėl aš toks linksmas ir lengvas. Nei mindau Antaną, nei Minedą, nei Andrių Rimiškį. Tiesiog jie kaip daininykai per seksualūs. Jų vieta striptizo klubuose.

– Sakoma, piktuoju kalbama, kai graužia pavydas.
– Jūsų pastebėjimas gali būti taiklus. Pakalbėkit su Minedu, kodėl jis nori sunaikinti mane. O atrodė toks jausmingas žmogus… Tačiau pavydas būdingas moterims.

– Jeigu pasakytum, kad už šio projekto slepiasi Jonas Čepulis, suprastume, kodėl pašiepi Antaną – juk jis yra buvusio realybės šou „Dangus“ dalyvio Jono kolega konkurentas.
– Antanas žmonių draugas. Prašau jo neįžeidinėti.

– Tačiau kuo nusikalto Minedas? Ką dar kyla noras patraukti per dantį?
– Minedas nėra joks nusikaltėlis. Jis yra estradinės scenos seksualizacijos produktas. Jis man pavyzdys. O dar man klasikinio vokalo pavyzdžiai yra Noreika ir Selas.

O apskritai Minedas – pats perspektyviausias vokalistas. Tik gal jam va gi na gi, jei ką, biškį mokytis būtų reikalinga (atkreipkite dėmesį į dalelyčių skambesį, – aut. pastaba). Jis labai savotiškas, bet rekomenduočiau jam porą pamokų pas charizmatiškąjį Laimutį Purvinį. Nes jis yra maestro.

„Bavarijos“ ir Kučinsko įkvėpimas?

Nykštukaz jau suskubo išleisti ir debiutinį albumą „Linksmų švenčių“, kuriame – net vienuolika dainų. Teigiama, jog į albumą sudėta dešimt tik pačių juokingiausių istorijų bei vienas ypatingas prisipažinimas.

Vos prieš kelias dienas pasirodė žinia, kad Nykštukaz jau pristatė ir dainą, skirtą nacionalinei Eurovizijos atrankai. Apie kūrinį pavadinimu „Du bist mein Angel“ („Tu mano angelas“) Nykštukaz vapa: „Po to, kai Kučinskas ir „Bavarija“ nesėkmingai pasinaudojo puikia mano mintim – sukurti dainą apie angelą, nusprendžiau pats paviešint kūrinį, tapusį įkvėpimo šaltiniu. Pareiškiu: ši daina niekada nebuvo viešai skelbta, ją žmonės žino tik iš nuogirdų. Kai jūs išgirsit ilgai brandintą šedevrą, paslaptis taps hitu“.

Lovelasas ir Kazanova?

– Kiek gyvuos projektas „Nykštukaz“? Ar tai tėra tik vieno albumo „prastūmimo“ reikalas?
– Na jūs ir atkaklus, žurnaliste! Niekas manęs neprojektavo. Aš gyvensiu visą savo gyvenimą. Pigūs reklaminiai triukai būdingi tik operos solistams ir dizaineriams.

– Kodėl būtent „Nykšukaz“? Kodėl, pavyzdžiui, ne koks Senis Šaltis ar kitas švenčių personažas?
– Tai kad tokį vardą man davė tėvai. Bet žinau, jog dabar madinga keistis vardus. Gali būti, kad aš paseksiu Skaivos, Hokšilos ir Sati pavyzdžiais – būsiu madingai pasikeitęs vardą. Kokį siūlot?

– Kodėl nuspręsta į pagalbą pasitelkti net septynias, vien apatinius mūvinčias snieguoles? Ar vis dar manai, kad lietuvius galima pavergti seksualumu?
– Aš neslepiu savo asmeninio gyvenimo. Mane suka moterys. Jos mane vadina lovelasu ir Kazanova. Bet aš tik juokiuos. Suprantu, kad esu vieša persona, ir net jei bandyčiau nuslėpti dėl manęs iš proto einančias moteris, nepavyktų. Nes žurnalistai yra paparacai. Todėl leidėjams pasakiau, kad paslapčių negali būti. Snieguolės mane myli. Todėl mano muzika labai tinka geriems vakarėliams, kur daug merginų.
O dėl antros jūsų klausimo dalies, tai net nervai nelaiko – Lietuva yra nepriklausoma ir nepavergiama valstybė! Amžiams!

– Ar tikrai planuoji dalyvauti nacionalinėje Eurovizijos atrankoje?
– Tikriausiai.

Mamontovo „šaikos“ sumanymas?

Po šio interviu nieko nepaaiškėjo – tik spėlionių atsirado dar daugiau.

Nors teigiama, kad Nykštukaz – reali asmenybė, intensyviai visą dešimtmetį dirbusi pogrindyje, peršasi visai kitokia išvada. Humoristiniai pasisakymai, persmelkti ironijos doze, nuolatos minimos užuominos, primena Andrių Mamontovo stilių bei jo biografijos faktus. Štai jums pavyzdys: Nykštukaz teigia, kad jo ilgamete kūryba naudojasi ir Europos, ir Amerikos atlikėjai. Andrius Mamontovas žinomas ir Europoje, ir Amerikoje, kur neseniai gavo siūlymą išleisti albumą.

Arba kad ir tai, jog herojus save įvardija kaip genialų muzikos ir tekstų autorių, žmogų-orkestrą, muzikantą, savo idėjomis maitinusį ne vieną artistų kartą. Taip apibūdinti būtų galima būtent A.Mamontovą. O kai dar minima frazė „laužo šviesa lietuviškos popmuzikos naktyje“, tai tik sustiprina įspūdį.

Tačiau spėlionės ir liktų spėlionėmis, jei atvirai nepaklaustume apie tai paties Andriaus.

„Apie ką norit paklaust? Apie Nykštuką? Na, girdėjau, kad toks yra. Kažkur mačiau. Turbūt reklamoje. Ar nesu vienas iš šio projektų autorių? Oi, tikrai ne. Klauskit mano brolio (Andriaus brolis Justas Mamontovas – leidybos firmos „Muzikinė partija“ savininkas). Aš apie tai nieko nežinau“.

Tiesą kalba A.Mamontovas ar meluoja, spręskite patys. O kaip yra iš tiesų, galbūt pamatysime jau greit – prasidėjus nacionalinei Eurovizijos atrankai. Žinoma, jei Nykštukaz nepersigalvos joje dalyvauti.

Categories
Be kategorijos

„VIP Martini Club“ – pasaulinė šokių muzikos žvaigždė

Hitas gimė Rusijoje

Iš Olandijos kilęs, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Mertijn ten Velden daugeliui besidominčiųjų šokių muzika žinomas savo kūriniu „I Wish U Would“. Šis prodiuserio ir diskžokėjo darbas dienos šviesą išvydo praėjusią vasarą bei akimirksniu okupavo pasaulio radijo stočių eterį. Ne išimtis čia ir Lietuva – „I Wish U Would“ iki šiol „sukasi“ lietuviškos radijo stoties „Zip FM“ eteryje.

Martijn ten Velden „I Wish U Would“ išleidusi įrašų kompanija pasakoja miglotą kūrinio atsiradimo istoriją. Teigiama, jog grodamas viename Rusijos klube Martijn ten Velden leidosi į intymius santykius su gražuole rusaite. Vėliau merginą iš diskžokėjo pasiglemžę Rusijos gangsteriai atėmė ir plokšteles. Kitą dieną jis esą sulaukęs merginos skambučio su prašymu pasilikti dar kelioms dienoms.

Skrendant lėktuvu namo Martijn ten Velden galvoje vis sukosi aistringos gražuolės žodžiai „I wish you would…“, kurie vėliau pateko į jau pradėtą kurti dainą. „Kiek šioje istorijoje yra tiesos, sužinosime iš paties Martijn ten Velden“, – įsitikinęs kitas renginio svečias Andrius Rio.

Garsėja šventine nuotaika

Anot lietuvių diskžokėjo, Martijn ten Velden garsėja sugebėjimu kurti šventinę atmosferą. Anglijos olandas jau viešėjo Vilniaus ir Kauno klubuose – abu kartus diskžokėjas buvo kviečiamas į šventes. Vasaros pabaigoje Martijn ten Velden Vilniuje padėjo pristatyti nuotaikingą house muzikos rinkinį „Sobieski Uogos™: Glam Gallery“. Pirmąją šokių muzikos kompiliaciją, vienu metu išleistą Lietuvoje ir Latvijoje, įrašė Andrius Rio ir latvių diskžokėjas Bogdan Taran.

Šio mėnesio pradžioje Martijn ten Velden jau linksmino vienerių metų gimtadienį šventusio Kauno klubo „Exit“ lankytojus. „Kauno klubas rinkosi šį diskžokėjų būtent dėl išskirtinės renginio nuotaikos, praturtintos pačia šviežiausia pasaulio šokių muzika. Neabejoju, kad šio atlikėjo pasirodymas Panevėžyje puikiai sutaps su kalėdine žiemos švenčių dvasia“, – sakė Andrius Rio.

Renginys klube „VIP Martini Club“ išsiskirs ir naujausiais technologiniais sprendimais, lydinčiais visus „Sobieski Uogos™“ ženklu pažymėtus renginius. Klubo lankytojų nuotaiką kurs galingi lazeriai ir erdvūs vaizdo ekranai. Specialiai šiam renginiui į „VIP Martini Club“ atvyks seksualumu garsėjančios „Atari“ šokėjos.

„Sobieski Uogos™“ renginiai, laikomi Lietuvos klubinės kultūros kokybės ženklu, į Panevėžį atvyksta pirmą kartą. Iki šiol šio ciklo renginiai su pasauliniais įvairių šokių muzikos stilių lyderiais šokių muzikos mėgėjus pažindino tik Kauno ir Vilniaus klubuose.

Categories
Be kategorijos

Laisvojo penktadienio tradicija Panevėžyje neprigyja

Apranga įpareigoja elgtis kultūringai

Šiemet Vyriausybė priėmė nutarimą, leidžiantį valdininkams penktadienį rengtis laisvalaikio drabužiais. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) direktorius Vytautas Kazakevičius, iš PB korespondentės išgirdęs klausimą, kaip pats reaguotų, jei į svarbų dalykinį susitikimą, pavyzdžiui, miesto vadovas Vitas Matuzas atvyktų vilkėdamas ryškų megztinį, nuoširdžiai nusijuokė: „Meras – valdžios atstovas, jis visų matomas. Nemanau, kad meras į susitikimą ateitų ar savo darbo kabinete interesantus priimtų, vilkėdamas laisvalaikio drabužiais“.

Verslininkas priminė, kad miesto Savivaldybė dirba vieno langelio principu: „Šiuo atveju ne itin svarbu, kaip valdininkas apsirengęs. Tačiau jei jam teks ten eiti susitikti su miesto gyventoju, atvykusiu išspręsti kai kurių problemų, pastarojo reakcija gali būti skeptiška“.

Pasak pašnekovo, viskas priklauso nuo darbo pobūdžio. „Dažnas verslininkas nemažai laiko praleidžia prie vairo. Jei jis nesuplanavęs svarbių susitikimų, gali vilkėti tai, ką nori, tačiau dalykinė apranga įpareigoja ir valdininką ar verslininką, ir su jais bendraujančius žmones elgtis dalykiškai ir kultūringai“, – samprotavo V.Kazakevičius.

„Sekmadienį atvyko verslininkų delegacija iš Baltarusijos. Svečiai buvo nustebinti, kai pastebėjo, kad kavinėse kainos yra labai skirtingos. Jų šalyje viešojo maitinimo įstaigose kainas, antkainius griežtai reguliuoja įstatymai. Tačiau kam reguliuoti tai, kas savaime reguliuojasi? Tas pats ir dėl valdininkų ar verslininkų aprangos – viskas priklauso nuo darbo pobūdžio, nuo aplinkybių. Be to, kiekviena įmonė turi savas tradicijas“, – įsitikinęs PPAR direktorius.

Nedrįstų mūvėti džinsų

Savivaldybės administracijos direktoriaus sekretorė Irena Krivickienė teigė, kad į administraciją kiekvieną dieną atvyksta daug svečių, tad būtų netoleruotina tiek direktoriui, tiek administracijos darbuotojams mūvėti džinsus ar kitą laisvalaikio aprangą.

„Kiek paprasčiau yra skyrių vedėjams ar darbuotojams. Aš nedrįsčiau į darbą ateiti mūvėdama džinsus“, – paaiškino sekretorė.

Svarbiausia – tvarkinga apranga

Vos ne kiekvieną dieną su įvairiais klausimais į Savivaldybę einanti panevėžietė R.M. PB sakė, kad jos nenustebintų, jei į vieno langelio patalpas pakviestas valdininkas ateitų vilkintis ne kostiumu: „Gal kiek ir šokiruotų, kadangi esame įpratę Savivaldybėje dirbančius vyrus matyti pasitempusius ir vilkinčius kostiumais, o moteris – dalykiniais kostiumėliais. Tačiau žinant, kad penktadieniais jie gali sau leisti apsirengti laisvesnius drabužius, toks vaizdas nenustebintų. Man svarbiausia, kad klausimas būtų išspręstas, o kaip vienas ar kitas valdininkas apsirengęs – kostiumu ar džinsais, – nėra pagrindinis kriterijus. Svarbu, kad būtų tvarkinga ir neiššaukianti apranga. Kita vertus, nesuprasčiau mero ar kito valdžios atstovo sprendimo apsimauti džinsus einant į susitikimą, pavyzdžiui, su šalies Prezidentu“.

Viena bendrovės „Linas agro“ darbuotoja PB teigė, kad minėtos tradicijos šiame lietuviško kapitalo žemės ūkio koncerne nesilaikoma: „Visi dėvime dalykinę aprangą: vyrai – kostiumus, o moterys – kostiumėlius. Būna atvejų, kai, prieš išvykdamas į komandiruotę, į bendrovę atėjęs sutvarkyti kai kurių reikalų – pasiimti dokumentų ar panašiai – darbuotojas vilki laisvesnę aprangą, tačiau būti taip apsirengus visą darbo dieną neleidžia mūsų vidaus darbo taisyklės“.

***

Laisvojo penktadienio („Casual Friday“) tradicija į Europą atkeliavo iš Amerikos. Ten kaklaraiščio vajus prasidėjo 1970-aisiais ir netruko paplisti visoje šalyje.
Kai kuriose pasaulio kompanijose darbuotojai, į darbą atėję su džinsais, į specialią dėžutę meta nustatytą mokestį. Metų pabaigoje šie pinigai yra skiriami labdarai.

Categories
Be kategorijos

Pasikeisti švirkštų – į Kauną ar Vilnių?

Nereikalauja asmens dokumentų

Lapkričio pradžioje Kaune atidarytame „žemo slenksčio“ kabinete pagalba suteikiama ir tiems žmonėms, kurie neturi socialinio draudimo – čia gali ateiti žmonės iš gatvės be išankstinės registracijos, ir nėra reikalaujama jokių asmens dokumentų. Čia narkomanai gauna informaciją apie lytiškai ar per kraują plintančias ligas. Be konsultacinės pagalbos, socialinių ligų (ŽIV, AIDS, TBC, hepatito B ir kt.) kabinete narkomanai gali nemokamai pasikeisti švirkštus ir gauti prezervatyvų.

Atnešę panaudotus švirkštus narkomanai gali juos pasikeisti į naujus. Norma – 3 švirkštai per dieną, tačiau būna tokių, kuriems reikia ir 5. Jei žmogus ateina pirmą kartą, jis gauna vieną švirkštą, adatą bei spiritinę servetėlę. Papildomai kiekvienam duodamas ir prezervatyvas – kad saugotųsi nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Kaip pranešama spaudoje, kabinetas sudarys sutartis su poliklinikomis ir atliks kraujo tyrimus, kurie padės išsiaiškinti užsikrėtusius asmenis. Tačiau kol kas neaišku, kas apmokės šiuos tyrimus – savivaldybė ar ligonių kasos.

Kauno „žemo slenksčio“ kabineto įrengimui 50 tūkst. litų skirta iš valstybinės AIDS programos. Šioje įstaigoje dirba 3 darbuotojai.

Vilniuje „žemo slenksčio“ kabinetas veikia jau nuo 1998 metų. Sostinės specialistai apskaičiavo, kad per 8 metus kabinete apsilankė apie 2000 intraveninius narkotikus vartojančių aktyvių narkomanų. Kiekvienais metais kabinete Vilniuje užregistruojama apie 200 naujų narkomanų. Teigiama, kad net 80 proc. Vilniaus gatvių prostitučių yra narkomanės.

Panevėžyje nėra

Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centras (PAPLC) tokių nemokamų paslaugų kol kas neteikia. Centro socialinė darbuotoja Aušra Bagdonavičiūtė PB sakė, kad anksčiau buvo planuojama, jog švirkštus dalins Infekcinė ligoninė, tačiau kol kas tai nėra įgyvendinta.

Pasak pašnekovės, PAPLC vadovaujasi Nacionaline narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa. Pagrindinis centro tikslas – priklausomybės ligų gydymas. Centre atliekama diagnostika, ambulatorinė, stacionarinė detoksikacija, medikamentinis ir psichoterapinis gydymas, Minesotos, pakaitinio gydymo metadonu programos. Sergantiesiems ir jų artimiesiems centre teikiama psichologo, socialinio darbuotojo pagalba, juristo konsultacijos. Priklausomybės ligų centre taip pat veikia Sergančiųjų priklausomybės ligomis dienos centras.

Reikia tik iniciatyvos

Tuo tarpu miesto Savivaldybės sveikatos apsaugos tarnybos vadovas Mindaugas Burba teigė, kad tokie planai yra, ir jau šią savaitę jis susitiks su PAPLC vadovais ir pasiūlys jiems šią idėją paversti realybe: „Pats centras turi parodyti iniciatyvą. Kadangi jis pavaldus apskričiai, mes negalime jų priversti to daryti. Tačiau pasiūlyti galime. Juolab kad iki šių metų gruodžio 29-osios dar priimamos paraiškos Lietuvos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosioms lėšoms gauti“.

M.Burbos įsitikinimu, parašyti paraišką nėra sudėtinga – tai gali užtrukti vos kelias dienas: „Svarbiausia noras ir iniciatyva. Paraiškoje turėtų būti nurodyta, kokia situacija yra mūsų mieste ir apskrityje, nurodyti priemones ir panašiai. Žinoma, gal kiek sudėtingiau įvertinti narkomanų srautą ateityje. Tačiau viena aišku – PAPL centras ateityje gali tapti traukos centru“.

Pasiteiravus, ar, specialisto nuomone, Panevėžio narkomanai, kol mūsų mieste vadinamojo „žemo slenksčio“ kabineto nėra, gali panaudotus švirkštus pasikeisti Vilniuje ir Kaune esančiuose kabinetuose, svarstė: „Manau, kad taip. Juk apsilankymas kabinete yra anoniminis, iš žmonių nereikalaujama jokių asmens dokumentų“.

Prezervatyvai – ir jaunimui?

Lapkričio 23-iąją Lietuvoje buvo minima „Negimusio kūdikio diena“. Būtent šią 1955 metų dieną mūsų šalyje buvo įteisinti abortai. Šios dienos minėjimas – tai proga išsakyti skausmą tų, iš kurių buvo atimta galimybė išvysti pasaulį.

JAV tyrimų duomenimis, kasmet pasaulyje atliekama 46 milijonai abortų, iš kurių 20 milijonų nelegalūs. Kasmet dėl aborto sukeltų komplikacijų fiksuojama 100 tūkstančių mirčių. 123 milijonai moterų pasaulyje nenaudoja kontraceptinių priemonių vien dėl to, jog pakankamai nemoka jomis naudotis bei nesuvokia kontracepcijos teigiamų poveikių.

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo, kad Lietuvos jaunimui nemokamai būtų dalijamos kontraceptinės priemonės, o merginos iš skurdžiai gyvenančių šeimų galėtų nemokamai nutraukti nėštumą.

Taip pat parlamentarė yra pabrėžusi, jog lyčių švietimo ir pasirengimo šeimai programa turėtų atitikti šiuolaikinio jaunimo poreikius.

Ši programa, pasak M.A.Pavilionienės, padėtų merginoms sužinoti svarbiausius dalykus apie lytinį gyvenimą, apie tai, kaip išvengti neplanuoto nėštumo ir aborto.

Categories
Be kategorijos

Narkotikus aptiko muitininkų šuo

Muitinės kriminalinės tarnybos ryšiams su visuomene atstovas informavo, kad muitinės kriminalinės tarnybos ir Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai gruodžio 11-osios vakarą Saločių jungtiniame sienos perėjimo punkte tikrino pravažiuojančias transporto priemones.

Patikrinus maršrutinį autobusą Vilnius-Ryga, buvo sulaikytas Latvijos gyventojas V.N. Tikrinant keleivių bagažą, muitinės kinologų šuniui sukėlė įtarimą vienas lagaminas, kaip vėliau paaiškėjo, priklausąs Latvijos piliečiui.

Lagamine buvo rasti 5 paketai. Pirminiais duomenimis, juose esanti medžiaga – narkotikai. Iš viso jų rasta apie 5 kilogramus.

Panevėžio apylinkės teismo sprendimu Latvijos gyventojas buvo suimtas mėnesiui. Muitinės kriminalinės tarnybos Panevėžio skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d.

Categories
Be kategorijos

Seimas gali atimti Panevėžio teisėjos neliečiamumą

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas vakar paprašė Seimo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos Onos Laurišienės neliečiamumą. Įtariama, kad teisėja skyrybų byloje suklastojo dokumentus ir sukurstė kitą moterį suklastoti parašą. Nors pati teisėja kaltinimus kategoriškai neigia, ikiteisminio tyrimo bylą komentavęs apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka teigia, jog bylos duomenys leidžia įtarti, kad teisėja ne tik žinojo, bet ir pati inicijavo dokumentų klastojimą.

Vlado Bukėno foto

Virginija SIPAVIČIENĖ
virga@paneveziobalsas.lt

Generalinio prokuroro A.Valantino Seimui įteiktame rašte nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad O.Laurišienė, būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pernai birželį suklastojo teismo sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Įtariama, kad teisėja į teismo sprendimą įrašė melagingas žinias, neva posėdyje dalyvavo ir Viktoras Machankovas. Jis tuo metu buvo suimtas. Rašte teigiama, jog dėl to didelės žalos patyrė asmuo, kurio parašas buvo suklastotas, ir valstybė, nes kalbama apie didelės vertės turtą, kuris teismo sprendimu atiteko sutuoktinei. Taip pat buvo diskredituotas teismo ir teisėjų autoritetas.

Jaučiasi rami

Vakar PB pakalbinta teisėja O.Laurišienė teigė tik iš žiniasklaidos sužinojusi apie pareikštus įtarimus. „Nieko iki šiol nežinojau, – teigė ji. – Manęs prokuratūra neinformavo. Apie pareikštus įtarimus sužinojau tik iš žiniasklaidos. Kategoriškai, tvirtai ir sąžiningai pareiškiu: jokio sprendimo neklastojau. Tokie siurprizai prieš šventes. Ir juokas ima, ir pikta, tačiau jaučiuosi rami, nes niekuo nenusikaltau“.

Reikalingas Seimo pritarimas

Mūsų miesto Apylinkės prokuratūroje pavasarį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjos O.Laurišienės dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Kaip įtariamoji, dėl šio nusikaltimo padarymo birželį ir lapkritį apklausta Jūratė Machankovienė. Įtariama, kad teisėja sukurstė pareiškėją J.Machankovienę suklastoti šiame posėdyje nedalyvavusio V.Machankovo parašą pareiškėjo priesaikoje.

Pati teisėja apklausiama nebuvo, nes prokurorai negalėjo jos apklausti dėl teisėjui taikomo neliečiamumo. Įtarimai teisėjai gali būti pareikšti tik ją apklausus. Konstitucija ir Teismų įstatymas nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo.

Apie skyrybas vyras nežinojo

Ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai pasibaigus kardomajai priemonei -suėmimui – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus grįžęs V.Machankovas sužinojo, jog jis yra išsiskyręs ir jokios nuosavybės jau nebeturi. Birželio 17 dieną atėjęs pas teisėją O.Laurišienę jis pabandė aiškintis, kaip tai nutiko, ir teigė skyrybų byloje nedalyvavęs. Tai patvirtino ir iš įkalinimo įstaigos pristatyti dokumentai. Maža to, netgi žmona prisipažino, kad dabar jau buvusio sutuoktinio teismo posėdyje nebuvo. Tuomet vyriškis kreipėsi į advokatus, o pastarieji – į Apygardos teismą dėl bylos nagrinėjimo termino atnaujinimo. Teismas advokato prašymą patenkino ir leido bylą nagrinėti iš naujo.

Minėta santuokos nutraukimo byla vyko 2005-ųjų gegužę. J.Machankovienė kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką su vyru, kuris tuo metu taikant kardomąją priemonę buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Civilinę santuoką nutraukti buvo prašoma abipusiu susitarimu. Teisėja priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad teismo posėdyje dalyvavo abu sutuoktiniai.

Teisėja kaltę neigia

Nors tokie faktai, O.Laurišienė teigia nesanti kalta. „Greičiausiai pareiškėja į teismą atsivedė kitą vyriškį, juk byloje yra to žmogaus parašas. Nepažįstu tų žmonių, tikrai nieko negalėjau padaryti neleistina. Juk žmonės skirtis ateidavo abipusiu susitarimu, todėl anksčiau netikrindavome dokumentų, nes nebuvo kilę įtarimų, kad tai kiti asmenys. Dabar jau elgiamės atsargiau, net asmens kodus surašome“.

„Dirbau sąžiningai, iki šiol nesu turėjusi jokių nuobaudų, – apgailestavo teisėja. – Negali būti, kad nekaltai žmogų apkaltintų“. O.Laurišienė teigė sutinkanti, kad ją apklaustų prokurorai, tačiau tikino net neprisimenanti bylos aplinkybių. Šiuo metu santuokos nutraukimo byla yra Panevėžio apygardos prokuratūroje.

Būta panašaus atvejo

Tai ne pirma tokia byla per teisėjos praktiką. O.Laurišienė prisipažino, kad panašus atvejis yra buvęs dar sovietiniais metais. Tąkart nagrinėjant skyrybų bylą dalyvavo ir tarėjai. Posėdyje taip pat dalyvavo kitu asmeniu apsimetęs žmogus. „Tada atvažiavo iš teisingumo ministerijos, sukėlė skandalą, kad bylą išnagrinėjau dalyvaujant ne tam žmogui, – sakė O.Laurišienė. – Bylą ėmus nagrinėti iš naujo, skyrybų iniciatorė moteris prisipažino norėjusi iškrėsti savo vyrui šunybę. Vėliau mano sprendimą aukštesnės instancijos teismas panaikino“.

Bylą perėmė Apygardos prokuratūra

Vakar po pietų Apygardos prokuratūroje buvo skubiai surengta spaudos konferencija. Vyriausiasis prokuroras J.Pupka žiniasklaidą informavo, jog ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlieka Apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Nida Grunskienė.

Susipažinęs su skyrybų byla, J.Pupka pakomentavo, jog sutuoktiniai J.ir V.Machankovai, bylos duomenimis, į Apylinkės teismą kreipėsi 2005-ųjų pavasarį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Teisme gautas jų pareiškimas ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dėl turto pasidalijimo. Teisėja O.Laurišienė patenkino jų pareiškimus. Teismo sprendime nurodyta, kad dalyvavo abu sutuoktiniai.

Nusikalstamą veiką inicijavo teisėja?

J.Pupka sakė: „Teisėjos vaidmuo iškilo paaiškėjus, jog nagrinėjant bylą  nedalyvavo V.Machankovas, nes tuo metu buvo tardymo izoliatoriuje. Ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys leidžia įtarti, kad teismo sprendime esantis parašas yra suklastotas. Taip pat suklastotas ir V.Machankovo parašas sutuoktinių pareiškime bei santuokos pasekmių nutraukimo sutartyje. Reikia apklausti teisėją, o to padaryti neįmanoma, nes teisėja turi neliečiamumą. Buvo kreiptasi į Seimą, kad būtų galima suvaržyti teisėjos laisvę ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn“.

Pasak J.Pupkos, byloje iki šio laiko jau atlikta nemažai visokių procesinių veiksmų: apklausti liudytojai, atliktos ekspertizės. Byloje surinkta duomenų, leidžiančių įtarti teisėjos nesąžiningumą. „Bylos duomenys leidžia manyti, kad teisėja ne tik žinojo apie parašų ir dokumentų klastojimą, bet ir pati tai inicijavo, – teigė J.Pupka. – Kadangi tuo metu kabinete buvo tik teisėja ir pareiškėja, teisėja puikiai žinojo, kad V.Machankovas teisme nedalyvauja, nes yra suimtas. Apie tai, kad teisėja už tai būtų gavusį atlygį, byloje duomenų nėra“.

Tyrimas nenutrūks

Vyriausiasis Apygardos prokuratūros prokuroras didelės tragedijos nemato, jei greitai ir nebus gautas Seimo leidimas panaikinti teisėjos neliečiamumą. Byla vis tiek bus tiriama toliau ir priimtas sprendimas. Tačiau sprendimas bus priimtas tik J.Machankovienės atžvilgiu. Moteriai jau yra pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo.

Pagal Konstituciją, teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be Prezidento sutikimo.

Kaip numatyta Teismų įstatyme, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei teisėjas pripažįstamas nekaltu, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Categories
Be kategorijos

Pakrančių gyventojų rūpesčiai

„Ačiū Dievui, dar turime švarų dangų ir neužterštų medžių žalumą“, – sako Alvyrija Ganusauskienė – Molainių gyventoja, gyvenanti Tvenkinio gatvėje, prie pat ežerėlio, kuris tikro vardo neturi, o vietinių vadinamas „Molainių ežeriuku“. Šeima čia ieškojo ramybės senatvėje gražios gamtos prieglobstyje.

Živilės Rancovienės nuotr.

Živilė RANCOVIENĖ
redakcija@paneveziobalsas.lt

Ieškojo ramybės

Alvyrija ir Petras Ganusauskai, iškeitę namą į tokią malonią vietą, galvojo neatsidžiaugsiantys. Iš pradžių žavėjosi vaizdingu vandens telkiniu, rytais bėgiojo pakrantėmis, maudėsi. Tačiau neilgai. Laikas bėgo, Molainiai augo, gražų ežerėlį pamėgo miestiečiai. Dabar šeima nebeturi ramybės nei dieną, nei naktį.

Alvyrija sako: „Mašinos vasarą čia zuja kaip į Gariūnų turgų. Ne ką ramiau ir žiemą. O vasaros naktys tampa košmaru: mašinų žibintai šviečia tiesiai į kambarių langus, judėjimas ir triukšmas nutyla tik paryčiais. Nebūna nė vienos nakties, kad nešūkautų, nežviegtų, neprisigertų. Automobiliai važiuoja prie pat vandens, į slėnį, įklimpsta. Vairuotojai beldžiasi į sodybas, prašinėja pagalbos – kastuvo arba surasti traktorių“.

Moteris juokiasi, kad vietiniai jų gatvelę vadina „meilės taku“ ir pataria miestietėms žmonoms savo dingusių vyrų ieškoti paežerėje, nes čia vyrai su savosiomis neatvažiuoja. Puotauja ant žolės arba automobiliuose, čia pat ir mylisi. Paryčiais būna primėtyta meilės įrodymų – ir vyriškų, ir moteriškų. Ganusauskų namas stovi ant kalnelio, iš kiemo matyti visa meilės slėnio panorama. Čia nėra nei tualetų, nei šiukšlių dėžių. Naktį automobiliai važiuoja tiesiog ganyklomis, susiburia triukšmingos kompanijos. Ežero pakrantė pilna tokių šiukšlių, kad maudytis nebesinori.

Tą patį pasakojo ir kiti pakrantės gyventojai, nenorėję pasisakyti pavardžių, nes čia būta užpuolimų ir kerštavimų. Vietinės šeimos pakrantėse vasarą gano karves, melžėjos prie jų eina ankstų rytą. Grįžusios pasakoja, ką mačiusios. Sako, kad kartais tyliai pastovi prie automobilio ir pamato tokių cirkų, kad nepatogu pasakoti. Kartą ant tiltelio rado susigūžusią, visą šlapią ir purvyne išvoliotą mergužėlę. Apie paežerės „spektaklius“ vietiniai gyventojai galėtų kalbėti visą dieną. Ir nuoširdžiai pasiguosti, kad gyvenimas vaizdingame gamtos kampelyje džiaugsmo teikia mažai.

Padėjai ne vietoje – nerasi

Beveik visos pakrantės sodybos aptvertos aukštomis vielos tinklo tvoromis – nuo didžiulių šunų, kuriuos atsiveža ir paleidžia palakstyti poilsiautojai, ir nuo ilgapirščių, kurie susiglemžia viską, ką tik randa kiemuose. Alvyrijos šeima nusipirko kiaulę, sukimšo dešras ir rūkė antro aukšto rūkykloje. Bet trečią dieną dešros dingo, vagišiai sugebėjo įlįsti pro langą. Dienomis apsilanko firminiais marškinėliais apsirengę vyrukai ir prašo parduoti metalo. Negavę atsiprašo ir išeina, o naktį dingsta visi kibirai ir pieno bidonėliai. Gyvenvietėje nebeliko nė vieno neapvogto kiemo.

Žvejai nekliudo

Ponia Genovaitė, nepanorusi pasisakyti pavardės, džiaugėsi, kad vieta tikrai graži, bet tik dieną. Vakarais prie ežero neina. Buvo graži tradicija vakarais palydėti saulę – deja, jos nebeliko. Elektra čia užgęsta palyginti anksti. Tada net į gatvę beveik niekas nebeišeina. Kai užsitvėrė tvorą, bent jau neišvagia svogūnų ir neišraško braškių.

Beveik visi gyventojai yra naujakuriai, senų sodybų likę vos keturios. Senieji sako, kad seniau gyventi buvę ramiau.Visais laikais niekas nepykdavo ant žvejų, kurių būna pilnas ežeras. Jie niekam nekliudo. Vietiniai vyrai sako, kad žuvų ežere daug, pagauna ir didelių. Kartais žvejai užeina atsigerti ir sako, kad čia taip gražu, kad tiesiog malonu gyventi. Tikrovė jiems nepažįstama.

Ir komentaras

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė sakė: „Drįstu teigti, kad pakrančių gyventojų problemos būdingos visai Lietuvai. Mūsų žmonės dar neturi pagarbos nei aplinkai, nei žmogui. Tai kultūros problemos. Tokia neprivatizuotų vietų netvarka – visų seniūnų galvos skausmas. Užtverti priėjimą prie vandens telkinių draudžia įstatymas. Automobilių vairuotojai turi nepažeisti apsaugos juostos ribų. Jos atskirose vietovėse būna skirtingos. Visa tai reikia gerai žinoti“.

Panevėžio rajonas yra nuskriaustas vandens telkiniais. Todėl per daug žmonių telkiasi atskirose vietose. Rajone yra tik septyniolika didelių tvenkinių su hidrotechniniais statiniais. Be įrenginių, didesnių tvenkinių yra apie dvidešimt. Smulkūs nesuskaičiuoti, juos kasasi savininkai. Tokių daug, atsiranda nauji. Vienintelis Juodžio ežeras apskaitoje yra įvardintas ežeru. Didesnę Panevėžio rajono ežerų dalį nuomoja Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyrius. Jis rūpinasi tvenkinių įžuvinimu, kontroliuoja žvejus, gaudo brakonierius. Su teršėjais ir chuliganais kovoja sunkiai. Pakrantėms valyti pasitelkia viešuosius darbus dirbančius žmones.

„O reikėtų tiek nedaug – poilsiautojams susirinkti savo šiukšles, – sako S.Biveinienė. – Juk tikrai nenutrūktų rankos. Liūdna, kai žmogus laukia, kad jo pėdsakus nutrintų kitas“.