Categories
Be kategorijos

Pakrančių gyventojų rūpesčiai

„Ačiū Dievui, dar turime švarų dangų ir neužterštų medžių žalumą“, – sako Alvyrija Ganusauskienė – Molainių gyventoja, gyvenanti Tvenkinio gatvėje, prie pat ežerėlio, kuris tikro vardo neturi, o vietinių vadinamas „Molainių ežeriuku“. Šeima čia ieškojo ramybės senatvėje gražios gamtos prieglobstyje.

Živilės Rancovienės nuotr.

Živilė RANCOVIENĖ
redakcija@paneveziobalsas.lt

Ieškojo ramybės

Alvyrija ir Petras Ganusauskai, iškeitę namą į tokią malonią vietą, galvojo neatsidžiaugsiantys. Iš pradžių žavėjosi vaizdingu vandens telkiniu, rytais bėgiojo pakrantėmis, maudėsi. Tačiau neilgai. Laikas bėgo, Molainiai augo, gražų ežerėlį pamėgo miestiečiai. Dabar šeima nebeturi ramybės nei dieną, nei naktį.

Alvyrija sako: „Mašinos vasarą čia zuja kaip į Gariūnų turgų. Ne ką ramiau ir žiemą. O vasaros naktys tampa košmaru: mašinų žibintai šviečia tiesiai į kambarių langus, judėjimas ir triukšmas nutyla tik paryčiais. Nebūna nė vienos nakties, kad nešūkautų, nežviegtų, neprisigertų. Automobiliai važiuoja prie pat vandens, į slėnį, įklimpsta. Vairuotojai beldžiasi į sodybas, prašinėja pagalbos – kastuvo arba surasti traktorių“.

Moteris juokiasi, kad vietiniai jų gatvelę vadina „meilės taku“ ir pataria miestietėms žmonoms savo dingusių vyrų ieškoti paežerėje, nes čia vyrai su savosiomis neatvažiuoja. Puotauja ant žolės arba automobiliuose, čia pat ir mylisi. Paryčiais būna primėtyta meilės įrodymų – ir vyriškų, ir moteriškų. Ganusauskų namas stovi ant kalnelio, iš kiemo matyti visa meilės slėnio panorama. Čia nėra nei tualetų, nei šiukšlių dėžių. Naktį automobiliai važiuoja tiesiog ganyklomis, susiburia triukšmingos kompanijos. Ežero pakrantė pilna tokių šiukšlių, kad maudytis nebesinori.

Tą patį pasakojo ir kiti pakrantės gyventojai, nenorėję pasisakyti pavardžių, nes čia būta užpuolimų ir kerštavimų. Vietinės šeimos pakrantėse vasarą gano karves, melžėjos prie jų eina ankstų rytą. Grįžusios pasakoja, ką mačiusios. Sako, kad kartais tyliai pastovi prie automobilio ir pamato tokių cirkų, kad nepatogu pasakoti. Kartą ant tiltelio rado susigūžusią, visą šlapią ir purvyne išvoliotą mergužėlę. Apie paežerės „spektaklius“ vietiniai gyventojai galėtų kalbėti visą dieną. Ir nuoširdžiai pasiguosti, kad gyvenimas vaizdingame gamtos kampelyje džiaugsmo teikia mažai.

Padėjai ne vietoje – nerasi

Beveik visos pakrantės sodybos aptvertos aukštomis vielos tinklo tvoromis – nuo didžiulių šunų, kuriuos atsiveža ir paleidžia palakstyti poilsiautojai, ir nuo ilgapirščių, kurie susiglemžia viską, ką tik randa kiemuose. Alvyrijos šeima nusipirko kiaulę, sukimšo dešras ir rūkė antro aukšto rūkykloje. Bet trečią dieną dešros dingo, vagišiai sugebėjo įlįsti pro langą. Dienomis apsilanko firminiais marškinėliais apsirengę vyrukai ir prašo parduoti metalo. Negavę atsiprašo ir išeina, o naktį dingsta visi kibirai ir pieno bidonėliai. Gyvenvietėje nebeliko nė vieno neapvogto kiemo.

Žvejai nekliudo

Ponia Genovaitė, nepanorusi pasisakyti pavardės, džiaugėsi, kad vieta tikrai graži, bet tik dieną. Vakarais prie ežero neina. Buvo graži tradicija vakarais palydėti saulę – deja, jos nebeliko. Elektra čia užgęsta palyginti anksti. Tada net į gatvę beveik niekas nebeišeina. Kai užsitvėrė tvorą, bent jau neišvagia svogūnų ir neišraško braškių.

Beveik visi gyventojai yra naujakuriai, senų sodybų likę vos keturios. Senieji sako, kad seniau gyventi buvę ramiau.Visais laikais niekas nepykdavo ant žvejų, kurių būna pilnas ežeras. Jie niekam nekliudo. Vietiniai vyrai sako, kad žuvų ežere daug, pagauna ir didelių. Kartais žvejai užeina atsigerti ir sako, kad čia taip gražu, kad tiesiog malonu gyventi. Tikrovė jiems nepažįstama.

Ir komentaras

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Biveinienė sakė: „Drįstu teigti, kad pakrančių gyventojų problemos būdingos visai Lietuvai. Mūsų žmonės dar neturi pagarbos nei aplinkai, nei žmogui. Tai kultūros problemos. Tokia neprivatizuotų vietų netvarka – visų seniūnų galvos skausmas. Užtverti priėjimą prie vandens telkinių draudžia įstatymas. Automobilių vairuotojai turi nepažeisti apsaugos juostos ribų. Jos atskirose vietovėse būna skirtingos. Visa tai reikia gerai žinoti“.

Panevėžio rajonas yra nuskriaustas vandens telkiniais. Todėl per daug žmonių telkiasi atskirose vietose. Rajone yra tik septyniolika didelių tvenkinių su hidrotechniniais statiniais. Be įrenginių, didesnių tvenkinių yra apie dvidešimt. Smulkūs nesuskaičiuoti, juos kasasi savininkai. Tokių daug, atsiranda nauji. Vienintelis Juodžio ežeras apskaitoje yra įvardintas ežeru. Didesnę Panevėžio rajono ežerų dalį nuomoja Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyrius. Jis rūpinasi tvenkinių įžuvinimu, kontroliuoja žvejus, gaudo brakonierius. Su teršėjais ir chuliganais kovoja sunkiai. Pakrantėms valyti pasitelkia viešuosius darbus dirbančius žmones.

„O reikėtų tiek nedaug – poilsiautojams susirinkti savo šiukšles, – sako S.Biveinienė. – Juk tikrai nenutrūktų rankos. Liūdna, kai žmogus laukia, kad jo pėdsakus nutrintų kitas“.

Categories
Be kategorijos

Miesto Savivaldybė – nepatraukli darbdavė?

Vienam po kito žlungant vadovaujančių Savivaldybės pareigūnų konkursams, kai kurie Panevėžio valdžios rūmų padaliniai be vedėjų dirba ne tik po kelis mėnesius, bet ir po gerą pusmetį

Neringa MARTINKUTĖ
neringa@paneveziobalsas.lt

Miesto Savivaldybės konkursai į aukštas valstybės tarnautojų pareigas ir toliau stringa.

Po neseniai vėlesniam laikui nukeltos pretendentų į Miesto ūkio skyriaus vedėjus atrankos panašus likimas gali ištikti ir konkursą Architektūros ir urbanistikos skyriaus vadovo kėdei užimti.

Savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Augėnijos Zalagėnienės teigimu, nors šiandien jau paskutinė kandidatų varžytis konkurse į Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjus paraiškų priėmimo diena, per dvi savaites iki vakar dienos dar nebuvo gauta nė vieno asmens dokumentų.

„Jei pretendentų nesulauksime ir iki šios dienos 17 valandos, turėsime skelbti naują konkursą arba pasiūlyti kilti karjeros laiptais kam nors iš skyriaus darbuotojų“, – vakar PB sakė A.Zalagėnienė.

Architektūros ir urbanistikos skyrius liko be vadovo po to, kai rugsėjo pabaigoje iš šių pareigų atsistatydino beveik 10 metų vedėju dirbęs Rimantas Pauža. Buvęs skyriaus vadovas tuomet PB aiškino, jog Savivaldybę palieka klausydamas gydytojų patarimo labiau tausoti sveikatą, taip pat minėjo, jo nuomone, tekusiam milžiniškam darbo krūviui bei atsakomybei neadekvatų atlyginimą.

Konkursą į Miesto ūkio skyriaus vedėjo pareigas Savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus vadovaujama konkursų komisija dviem savaitėms atidėjo nesulaukusi Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų dėl konkursantų reputacijos.

Šį rudenį komisija, koreguodama konkursų į Savivaldybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarką, nusprendė, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba visus pretendentus turėtų įvertinti dar konkurso išvakarėse. Anksčiau tarnybai Savivaldybė pranešdavo tik apie konkursus jau laimėjusius asmenis.

Savivaldybės Teisės skyriaus vyriausioji specialistė A.Zalagėnienė vakar PB pranešė, jog pakartotinis konkursas į Miesto ūkio skyriaus vadovus bus rengiamas rytoj. Konkurse varžysis penki pretendentai.

Savivaldybės administracijos direktorius V.Matkevičius neseniai PB yra pareiškęs, jog visi kandidatai – labai rimti, todėl beveik nėra abejonių, kad Miesto ūkio skyrius netrukus turės naują vadovą. Jis pakeis dar gegužės pabaigoje iš šių pareigų atsistatydinusį ilgametį skyriaus vedėją Gediminą Juozaitį.

Categories
Be kategorijos

Aukso medalis – bendrovei „Aukštaitijos vandenys“

Įvertinta Panevėžio įmonė

Konkursą „Lietuvos metų gaminys 2006“ rengia Lietuvos pramonininkų konfederacija, o remia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir kt. Iš 55 apdovanojimų trys atiteko Panevėžio bendrovėms, tarp jų ir UAB „Aukštaitijos vandenys“. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Rimanto Liepos, džiugu, kad įvertinti įmonės atlikti darbai, pasiekta rezultatų.

Projektas „Panevėžio miesto vandens gerinimo stoties šildymas ir kondicionavimas panaudojant geriamąjį vandenį“ svarbus tuo, kad panaudojama atsinaujinanti energija, pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos.

Bendrovės veikla yra susijusi su poveikiu aplinkai, todėl UAB „Aukštaitijos vandenys“ itin rūpinasi taupiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius bei energetinius resursus, taip pat mažinti  aplinkos taršą. Nacionalinė Lietuvos energetikos strategija skatina įmones vietoj importuojamo kuro naudoti vietinius, atsinaujinančius ir alternatyvius energijos šaltinius.

Įgyvendindama šiuos tikslus, bendrovė investuoja į pažangiausias gamybos procesų technologijas, saugias žaliavas ir įrangą, modernias kontrolės ir apskaitos technologijas, skiria ypatingą dėmesį atsinaujinančiai energijai panaudoti.

Atliekant Panevėžio miesto vandens gerinimo stoties šilumos ūkio rekonstrukciją, buvo įrengtas autonominis viso stoties pastato šildymas, vėdinimas bei karšto vandens paruošimas, panaudojant iš žemės gelmių išgaunamo geriamojo vandens šilumą.

Tai pirmas tokio masto projektas, įgyvendintas ne tik tarp Lietuvos vandentvarkos bendrovių, bet ir tarp analogiškų Latvijos bei Estijos įmonių.

Nauda keleriopa

Įprastai šiluma perduodama iš aukštesnės temperatūros aplinkos į žemesnės temperatūros aplinką. Šilumos siurbliai įmonėje veikia atvirkštiniu principu – šilumą paima iš žemos temperatūros šilumos šaltinio ir panaudodami, palyginti su pagaminama šiluma, nedidelį elektros energijos kiekį, perduoda aukštesnės temperatūros šilumos šaltiniui, tai yra patalpų šildymo ir vėdinimo sistemose cirkuliuojančiam šilumos agentui (vandeniui), ir taip pat pašildo vandenį technologinėms ir buities reikmėms.

Stotyje yra įrengti penki šilumos siurbliai. Jie, sunaudodami 1 kW elektros energijos, pagamina 3 kW ir daugiau šilumos energijos. Bendrovei tokia sistema leidžia kasmet sutaupyti apie 43,8 tūkstančio litų,  apšildant bei kondicionuojant apie 2700 kvadratinių metrų patalpų ploto, taip pat paruošiant gamybos reikmėms būtiną karštą vandenį. Tačiau ekologiniu požiūriu nauda, pasak R.Liepos, yra gerokai didesnė. Toks šilumos išgavimo būdas leidžia naudoti atsinaujinančios energijos išteklius. Taip pat sumažėja organinio kuro poreikis, aplinka mažiau teršiama degimo produktais.

Įgyvendinti šiai idėjai, pasak įmonės vadovo, prireikė ne vienerių metų – dėl idėjos naujumo neatsirado galinčiųjų padėti įgyvendinti tokį projektą.

Categories
Be kategorijos

Greitųjų kreditų pasiūlymų palyginimas

Vienu ar kitu atveju, kas antras Lietuvos gyventojas yra pasiėmęs ar ieškojęs kaip pasiimti greitąjį kreditą. Kas trečias lietuvis greitąjį kreditą yra ėmęs daugiau nei vieną kartą. Kas penktas – daugiau nei penkis kartus. Šiuo metu beveik milijonas mūsų tautiečių turi įsipareigojimų greitųjų kreditų bendrovėms. Visai tai tik parodo, kad greitieji kreditai išlaiko savo populiarumą, kurį įgijo prieš gerą dešimtmetį. Net galima teigti, kad greitos paskolos šiandien yra paklausesnės nei buvo bet kada iki šiol. Tai nulemia keletą svarbių dalykų.

Greitųjų kreditų paklausumas sąlygoja didesnės pasiūlos atsiradimą. Dabar, pasiūla gali kilti iš dviejų šaltinių, jau įsitvirtinusių bendrovių siūlomų kreditų pasiūlos prasiplėtimą ir naujų kredito bendrovių atėjimą į rinką. Paklausai augant abi šios pasiūlos kategorijos augo taip pat sparčiai. Jau šaknis įleidę kreditoriai pradėjo siūlyti platesnį greitųjų kreditų pasirinkimą. Ne taip seniai buvo išduodami tik trumpalaikiai greitieji kreditai, kurie buvo išduodami ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. Vėliau atsirado ilgesnio laikotarpio kreditai, kurie buvo išduodami iki vienerių metų. O laikui bėgant atsirado ir dar daugiau pasiūlos: kreditų refinansavimas, nemokamos paskolos ir dar daug daugiau visokiausių pasiūlymų klientams. Taip greitųjų kreditų paslaugos spektras per kelis metus išaugo kelis kartus.

Taip pat pasirodė kiti kredito tiekėjai. Vieni atvyko iš užsienio, o kiti buvo pradėti vystyti jau pačioje Lietuvoje.

Tokios augančios pasiūlos kontekste atsirado paklausa yra dar vienai paslaugai. Greitųjų kreditų pasiūlymų palyginimas tapo svarbus kiekvienam galvojančiam apie greitąjį kreditą. Pačiam žmogui pasidarė tiesiog per sunku išsirinkti greitąjį kreditą iš tokios gausybės pasiūlymų, todėl atsirado poreikis įvertinti ir palyginti skirtingus kreditų pasiūlymus, taip siekiant surasti pigiausią greitąjį kreditą. Šiandien yra likę ne tiek daug kokybiškų kreditų pasiūlymų palyginimo paslaugų ir geriausiai iš visų šią funkciją atlieka puikipaskola.lt, net nepaisant, kad tai nėra pati populiariausia ir labiausiai išreklamuota platforma.

Su visos kreditų pasiūlos plėtimusi buvo išrasta svarbi paslauga, kurios dėka pavieniai žmonės gali investuoti į greitus kreditus, o kiti žmonės gauti juos tiesiai iš žmonių. Tokių bendrovių siūlomos paskolos iš žmonių neužtruko patapti labai populiariomis, nes tokie greitieji kreditai tiesiog buvo kelis kartus pigesni už tradicinių bendrovių suteikiamas paslaugas. Tokie kreditai gali net lygintis su tradicinėmis vartojimo paskolom, o net ignoruojant palūkanų norma, tokie kreditai turi daugiau privalumų lyginant su visais savo konkurentais. Skolintis iš žmonių yra ir pigiau ir paprasčiau. O tai paaiškina kodėl pigios paskolos iš žmonių yra daug patrauklesnės žmonėms nei paprasti pigūs kreditai. Tik nemokami kreditai gali geriausiu atveju atstoti šiuos kreditus iš žmonių, nes visais kitais atvejais skolintis iš žmonių yra pigiau.